Kodėl rašymo ranka niekas negali pakeisti ir kodėl jis toks svarbus mokantis kalbų, skaitykite šios dienos įraše.
Tikriausiai visi sutiks, kad nuėjus į bet kokią paskaitą ir ją tik išklausius be jokio užsirašymo, informacijos galvoje liktų mažai. Lygiai taip pat informaciją sisteminti yra pravartu ne vien mokantis, bet ir kitose gyvenimo situacijose, kai mums reikia atsiminti faktus, sąvokas ar kitą pateiktą informaciją.
Savo mokiniams visada patariu, kaip susisteminti mano pateikiamą informaciją ir žinau, kad tai yra vienas svarbiausių dalykų mokantis užsienio kalbos. Taisydama namų darbus visada galiu pasakyti, kuris mokinys turi konspektą, o kuris – ne. O konspektu aš laikau ne skenuotus lapus, o žmogaus užrašytą informaciją jam aiškiausiu būdu ir žodžiais. Suprasdama gero konspekto reikšmę mokymuisi, prašau savo mokinių man periodiškai nufotografuoti konspektus ir žodynus, ir visada gaunu patvirtinimą, kad tai yra teisingas kelias. Geras konspektas = stipresnės žinios. Kodėl tai taip svarbu?
Šia tema buvo atliktos dvi mokslinės studijos. Pirmojoje studijoje dalyvavo 60 žmonių, kuriems buvo parodytas vaizdo įrašas su reikiama įsiminti informacija. Pusė eksperimento dalyvių informaciją sistemino naudojami kompiuterius ir klaviatūras, o pusė ją užsirašinėjo ranka sąsiuviniuose. Praėjus 30 minučių po informacijos pateikimo, jiems buvo užduoti klausimai apie vaizdo medžiagoje pateiktus faktus ir sąvokas. Mokslininkai atskleidė, kad abi grupės labai panašiai atsiminė faktus, tačiau sąvokas daug geriau ir tiksliau apibūdino tie, kurie užsirašė ranka sąsiuviniuose.
Kodėl taip atsitiko? Anot eksperimento autorių, žmonės, užsirašinėjantys kompiuteryje, tai atlieka mechaniškai, tiesiog rašydami kaip robotai kiekvieną raidę ar žodį klaviatūra. O tie, kurie užsirašinėja ranka, prieš užsirašydami, tą informaciją apdoroja savo smegenyse dar prieš perkeldami ją ant popieriaus, užsirašo ją sau priimtinomis formomis ir suvokia bei įsimena informaciją geriau ir greičiau.
Tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad tie, kurie turėjo mažiau tikslius konspektus, atsakė į klausimus geriau, nei tie, kurių konspektai buvo labai tikslūs ir išsamūs. Tai reiškia, kad žmogus, klausantis, žiūrintis ar skaitantis informaciją, kurią jam reikia įsiminti ir pasižymėdamas sau svarbius dalykus glaustai, tą informaciją prieš užsirašydamas apmąsto, analizuoja ir pateikia savo paties žodžiais, kas nulemia daug geresnį jos suvokimą ir įsiminimą.
Perskaičiusi apie šią mokslinę studiją patvirtinau sau, kad mano metodika prašyti mokinių rašyti ranka, yra pagrįsta moksliškai lygiai taip pat, kaip ir tai, kad informaciją prašau ne nurašinėti, o stengtis jos užsirašyti kuo mažiau ir lavinti sisteminimo, svarbiausių dalykų filtravimo įgūdžius.
Ne mažiau mane nudžiugino ir mano metodiką patvirtino kita panaši mokslinė studija, kurioje dalyvavo 36 žmonės. Dalyviams buvo diktuojami pavieniai žodžiai, kuriuos jie turėjo užsirašyti. Trečdalis tyrime dalyvavusių žmonių užsirašinėjo kompiuteriu, kitas trečdalis – planšetiniu kompiuteriu, o likę 12 užsirašinėjo parkeriu, ranka ant popieriaus.
Iš eksperimento dalyvių buvo reikalaujama žodžius prisiminti ir atpažinti. Tyrimas atskleidė, kad visi labai panašiai atpažino jiems diktuotus žodžius, tačiau žymiai geriau juos įsiminė tie, kurie rašė ranka. Turint galvoje, kad yra daug sunkiau žodį prisiminti, išmokti, nei jį paprasčiausiai atpažinti, naujų žodžių rašymas yra labai rekomenduojamas besimokantiems užsienio kalbos.
Šiuo metu mokau daugiau nei 150 mokinių ir matau, kaip ši tendencija pasitvirtina ir jau po kelių savaičių pasimato ryškus skirtumas tarp žodžius užsirašinėjančių pagal mano rekomendacijas ir tų, kurie juos tik išsiverčia arba pasibraukia knygoje.
Dažnas mokinys sako, kad skaitant suprasti, kas parašyta, yra žymiai lengviau, bet kai reikia tą patį pasakyti pačiam, jau nebegali. Čia ir išryškėja skirtumas tarp žodžio atpažinimo ir jo žinojimo. Žinojimas yra tada, kai patys tą žodį galime pasakyti, suradę jį savo atminties lentynėlėje be jokio žodyno.
Apibendrindama savo patirtį ir mokslininkų nuomonę patariu:
1. Rašykite ranka, nes tik taip užtikrinsite tos informacijos perdirbimą ir gilesnį suvokimą, o ne mechaninį jos užrašymą.
2. Nerašykite visko žodis į žodį, o apdorokite informaciją prieš ją perkeldami į popierių ir užsirašykite tik tai, kas svarbu ir būtinai SAVAIS ŽODŽIAIS IR SĄVOKOMIS.
Jei vis tiek norisi užsirašinėti kompiuteryje, bent jau apdorokite ją savo galvoje ir išskirkite tik tai, kas yra svarbu.
3. Jei mokymo turinį norite įsiminti geriau, konspektuokite sąsiuvinyje baltais lapais, be langelių ir linijų, nes kitas mokslinis eksperimentas įrodė, kad rašantys sąsiuviniuose su linijomis ar langeliais, atsimena sunkiau nei tie, kurie rašo baltame popieriuje. Anot mokslininkų, langeliai, linijos ar kiti ornamentai, blaško dėmesį ir apsunkina įsiminimą. Jei vis tiek nenorite rašyti baltame popieriuje, siūlau rinktis sąsiuvinį su kuo blankesnėmis linijomis, o langeliais rašyti patariama tik skaičių informaciją.
4. Nerašykite greitai, nes įsiminimui ir apdorojimui reikia laiko. Nors aš rašau gana lėtai, kas gali atrodyti kaip kliūtis mokymuisi, tačiau man tai buvo ir yra tik privalumas. Rašydama lėtai aš labiau apgalvoju informaciją ir ją apdoroju savo galvoje bei užsirašau tik tai, kas svarbu, savais žodžiais, man suprantamomis konstrukcijomis.
Nors kartais galime galvoti, kad konspektavimuisi reikia laiko, tačiau esu tikra, kad užtrukus laiko geram konspektui, ryškiai sutrumpės mokymosi laikas ir procesas vyks su mažesniu streso lygiu bei visada turės tvirtą pagrindą ir atspirties tašką. O neturėdami konspekto, net ir radę laiko pasimokymui, tikėtina, kad pulsite klaidžioti ir ieškoti, ką jums pasimokyti, užuot iš karto ėmęsi mokymosi.
Prisimenant seną lietuvišką patarlę „Tiesiai arčiau, aplink greičiau“, mokymosi procese ja vadovautis tikrai rekomenduoju.
Comentários