Ką reiškia kiekvienas lygis, kaip jis žymimas ir kaip nusistatyti savo kalbos mokėjimo lygį savarankiškai ir tiksliai, skaitykite šiame įraše.
Norint mokytis užsienio kalbos, pradedant ieškoti kursų, dažniausiai užduodame sau klausimą kaip nustatyti savo kalbos lygį. Visada svarbu žinoti, kuriame taške startuojame, o lygio nustatinėti nereikia tada, kai mokomasi nuo pat pradžių ir tikrai tvirtai žinoma, kad lygis tik pradinis.
Kas tai yra kalbos lygis?
Tikriausiai žinote, kad kalbos lygiai yra apibrėžiami Bendruosiuose Europos kalbų metmenyse. Kalbos lygiai nuo žemiausio iki aukščiausio yra žymimi raidėmis A, B ir C ir skaičiumi 1 arba 2, pvz.: A1, A2, B1, B3, C1, C2.
Dažniausiai kalbos lygis skirtingose kalbos naudojimo srityse gali skirtis, pavyzdžiui, klausymas yra C1, o kalbėjimas A2, rašymas B1 ir pan. Tai labai priklauso nuo to, kaip buvo mokytasi, kaip kalba naudota, kuris gebėjimas labiau lavinamas, galiausiai, kuris labiau mėgstamas. Jei žmogus gyveno tos kalbos aplinkoje ir išmoko puikiai suprasti, išreikšti save žodžiu, jis gali silpnai mokėti rašybą, gramatiką. Gali būti ir atvirkščiai, kad žmogus daug mokėsi, moka taisyklingą kalbą, tačiau neturi kalbėjimo ar girdėjimo praktikos. Dėl šių priežasčių neverta talpinti savęs į vieną kažkurį lygį, nes jis retai būna „grynas“.
Kartais manoma, kad jei buvo mokytasi kažkurio lygio kurse, tai tas lygis ir turimas, tačiau nėra tas pats to lygio informaciją išklausyti, kaip ją mokėti ir laisvai taikyti.
Lygio nustatymas
Dažniausiai suvedus į Google paiešką "Kaip nustatyti savo kalbos lygį", gausite patarimų ir testų nuorodų. Tačiau nusistačius savo kalbos lygį internetinių testų pagalba, derėtų nepamiršti, kad įrašyti praleistą žodį, sujungti tinkamus dėmenis, pasirinkti teisingą iš kelių duotų variantų nėra tolygu kaip pasakyti ar parašyti sakinį ar ilgesnį tekstą nuo pradžios iki pabaigos. Atliekant tokio pobūdžio testus reikia atsižvelgti, kad dažnai galima tiesiog atspėti arba nuspėti pagal skambesį. Patiems sakinį sugalvoti nuo A iki Z jau reikia plataus žinių taikymo. Testai internete yra gera pagalba atliekant juos kurso pradžioje ir po kurso, kaip palyginimą kiek žinių padaugėjo. Panaši situacija yra su pratybų sąsiuviniais ir internetiniais pratimais, kai duodami pasirinkimo variantai, įrašymo galimybės, atlikti tokias užduotis dažniausiai būna paprasčiau.
Deja, bet net išlaikytas egzaminas kartais negarantuoja, kad lygis būtinai bus nustatytas tiksliai todėl, kad tam įtakos turi ir jaudulys, ir nusiteikimas, ir daug kitų faktorių. Taip pat svarbu, kiek laiko praėjo nuo laikyto egzamino ir kaip buvo per tą laiką naudojama arba nenaudojama kalba. Teigiama, kad vien lygio palaikymui reikia vienos valandos mokymosi per savaitę, o jei jos nėra, lygis mažėja.
Bet ar lygis išties toks svarbus? Ką jis mums duoda?
Lygis svarbus yra tada, kai reikia kandidatuoti į darbą, įrodyti savo žinias ar kai reikia jas pamatuoti, įsivertinti savo progresą ir pasirinkant mokymosi kursus. Kitais atvejais svarbu tik kaip mes patys jaučiamės kalbą naudodami ir kiek mums komforto tai suteikia. Yra tekę sutikti žmonių, kurie net turėdami tikrai aukštą kalbos lygį, nebuvo juo patenkint, taip pat ir tokių, kurie turėdami A2 jautėsi puikiai. Svarbu prisiminti, kad kalba – tai įrankis, kuris mums atveria naujas galimybes bendravimui, veiklai, laisvalaikiui ir nenustoti juo naudotis, jo neapleisti.
Kaip nusistatyti savo amglų kalbos lygį?
Tam, kad galėtumėt savo lygį įsivertinti patys, dalinuosi Europos Tarybos parengta įsivertinimo lentele. Perskaitykite ir pasižymėkite, kuriam lygiui priskirtumėte kiekvieną savo gebėjimą, o tada pradėkite nuo to, kuris labiausiai jums trukdo savo išreikšti.
Taip pat dalinuosi keliais internete esančiais testais čia:
Tie, kas mokosi ar ketina mokytis mano kursuose ir dėl lygio abejoja, esu parengusi savo testą, dėl kurio atlimo tariamės individualiai.